Organizuojant diskusijas jaunimo grupėje, iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į kelias svarbias rekomendacijas diskusijų vadovui (moderatoriui). Jos padės tinkamai pasirengti ir vesti diskusiją jaunimo grupėje.
Grupės taisyklės. Prieš pradedant kiekvieną diskusiją, svarbu su dalyviais susitarti dėl pagrindinių bendravimo grupėje taisyklių. Bendros taisyklės padeda išsiaiškinti lūkesčius, puoselėti pagarbaus bendravimo kultūrą, stiprinti pasitikėjimą grupėje ir dalyvių atsakomybę už savo elgesį. Šis patarimas gali atrodyti akivaizdus, tačiau praktikoje dažnai pamirštamas. Bendravimo taisyklių pavyzdžiai:
- Kalbame po vieną.
- Išklausome vienas kitą nepertraukdami.
- Telefonus paliekame už diskusijos ribų.
- Pradedame ir baigiame diskusiją sutartu laiku.
- Visi turime teisę pasisakyti (ir nepasisakyti).
- Gerbiame vieni kitus (čia verta plačiau aptarti grupėje, ką konkrečiai dalyviams reiškia tarpusavio pagarba).
Būtų gerai, jeigu taisyklės būtų formuluojamos teiginiais, o ne neiginiais (pvz., „Ateiname sutartu laiku“, užuot sakius „Nevėluojame“). Šitaip išreiškiame pageidaujamą elgesį, užuot akcentavę netinkamus ir draudžiamus dalykus.
Pagarba nuomonių įvairovei. Diskusija yra demokratiškas procesas, kuriame visi turi turėti teisę pasisakyti ir būti išgirsti. Tai yra būtina sąlyga, kad grupės diskusija padėtų jaunuoliams atsiskleisti, mąstyti ir lavinti bendravimo įgūdžius. Užsiėmimo pradžioje svarbu su dalyviais susitarti, kad diskusijoje nėra tinkamos ir netinkamos nuomonės, teisingų ar klaidingų atsakymų į užduodamus klausimus. Visų dalyvių nuomonė yra verta pagarbos ir išklausymo.
Kita vertus, pagarbos nuomonėms principas anaiptol nereiškia, kad visi dalyvių įsitikinimai yra vienodai teisingi. Dalyviai gali laikytis įvairiausių klaidingų, nepagrįstų įsitikinimų ar stereotipų, kurie gali būti žalingi, kelti problemų jiems ir aplinkiniams. Atvira diskusija sudaro sąlygas šiuos įsitikinimus pastebėti, apmąstyti ir keisti. Vadovo vaidmuo – pastebėti klaidingus ar žalingus jaunų žmonių įsitikinimus, atkreipti į juos dėmesį ir paskatinti tinkamai įvertinti, tačiau nepulti tuoj pat neigti ar kritikuoti išsakytos pozicijos. Užuot sakius:„Tavo nuomonė nieko verta“ arba„Tu neteisus“, verčiau iš pradžių paskatinti dalyvį patį įvertinti savo poziciją:„Papasakok, kodėl taip manai?“,„Kokių įrodymų (pavyzdžių) galėtum pateikti?“ Paraginimas paaiškinti ar pagrįsti savo poziciją padės atrasti prieštaravimų ir gali paskatinti keisti nuostatas. Jei dalyviai savo pasisakymais reiškia nepagarbą ar įžeidžia kitus grupės narius, reikėtų tuoj pat į tai atkreipti dėmesį, paskatinti dalyvius suprasti savo žodžių poveikį kitiems ir prisiimti atsakomybę:„Ar supranti, kad toks pasisakymas gali įžeisti / įskaudinti?“,„Kaip į tokį pasisakymą reaguotų kiti?“,„Ar supranti, kad už tokį pasisakymą / komentarą viešumoje gresia atsakomybė (pvz., teisinė)?“ Jei nepagarbus elgesys kartojasi, negalima to toleruoti, reikėtų aiškiai ir griežtai pasakyti, kad toks elgesys nepageidaujamas.
Skirkite pakankamai laiko diskusijai. Norint, kad diskusija skatintų jaunuolius mąstyti, padėtų atsiskleisti ir mokytis, reikia šiai veiklai skirti pakankamai laiko. Pradžioje diskusijos dalyviams gali būti sunku tinkamai reikšti mintis ar atrasti argumentų išsakomai nuomonei, reikėtų į tai atsižvelgti ir specialiai neskubinti diskusijos eigos, neskubėti aptarti visus numatytus klausimus. Daugumai diskusijų grupėse būdingos tylos pauzės, ilgi pavienių dalyvių pasisakymai ar nukrypimai nuo pagrindinių temų, – visa tai užtrunka. Nieko tokio, jei diskusija iš pradžių nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Svarbu suprasti, kad bendravimas grupėje yra įgūdis, kuris lavinamas veikiant, ir šis mokymasis taip pat reikalauja pastangų bei laiko. Kad visi grupės dalyviai galėtų įsitraukti į rimtesnį pašnekesį grupėje, tam reikėtų numatyti ne mažiau kaip 45 minutes. Programoje pateikiami pratimai padės tinkamai sužadinti dalyvių įsitraukimą (įžanginės užduotys), suplanuoti diskusijos klausimus ir jai pasirengti.
Diskusija
Aiški tema. Diskusiją grupėje pradėkite suformuluodami temą. Paaiškinkite temos apimtį ir trumpai pristatykite svarbiausius klausimus, kuriais bus diskutuojama. Taip pat paaiškinkite užsiėmimo tikslą ir pateikite aiškias instrukcijas, kad visi suprastų, ką reikės atlikti.
Palaikykite pagrindinę diskusijos kryptį. Laikykitės pagrindinės diskusijos temos ir neleiskite dalyviams nukrypti nuo svarbiausių klausimų. Nors svarbu palaikyti pagrindinę diskusijos kryptį, spontaniškos diskusijos taip pat turi būti leidžiamos. Kai diskusijos nukrypsta nenumatyta linkme, vadovui svarbu nuspręsti, ar šis nukrypimas yra reikšmingas nagrinėjamam klausimui, ar grupė prie jo gali grįžti vėliau.
Užduokite atviruosius klausimus. Atvirieji klausimai – tai tokie klausimai, kurie savaime reikalauja išsamesnio atsakymo nei „taip“ arba „ne“. Atvirieji klausimai pradedami klausiamaisiais žodeliais „kas“, „ko“, kam“, „ką“, „kuo“, „kur“ ir kt. Šie klausimai padeda sužadinti žmonių mąstymą ir pradėti įdomų bei prasmingą pokalbį. Atsakydami į atviruosius klausimus, dalyviai gali nustebinti įvairiais netikėtais ar neįprastais atsakymais, tai leis jums geriau suprasti, ką jaunuoliai mano ir išgyvena, o patiems dalyviams atsakymai į atviruosius klausimus padės geriau suvokti savo poziciją ir argumentus.
Patarimai, kaip formuluoti klausimus diskusijai:
- Klausimas turi būti aiškus ir glaustas.
- Kiekvienu klausimu klausiama vieno konkretaus dalyko.
- Vartokite dalyviams suprantamus žodžius.
- Stenkitės užduoti tokius klausimus, į kuriuos galima atsakyti ne tiesmukai, trumpai, o išsamiai, paaiškinant savo požiūrį.
- Pateikite tokius klausimus, kurie reikalauja remtis patirtimi.
- Atsakius į ankstesnį klausimą, užduokite papildomų klausimų, pasitikslinkite:„Kodėl taip manai?“,„Gal gali papasakoti plačiau?“
Patikslinantys klausimai
- Ar tu sakai, kad… ?
- Ką turi omenyje sakydamas… ?
- Kas tau čia svarbiausia?
- Ar teisingai suprantu, kad tu sakai… ?
Klausimai, padedantys išsiaiškinti kitus požiūrius ir perspektyvas
- Ar gali būti kitokių požiūrių į šį dalyką? Ką kiti apie tai mano?
- Ar gali būti aplinkybių, kai tavo požiūris būtų klaidingas?
- O kas, jeigu kas nors sakys, kad… ? O kiti sako, kad… ?
- Ar galėtum pamėginti į šį dalyką pažvelgti iš jų perspektyvos?
Klausimai, padedantys išsiaiškinti priežastis ir įrodymus
- Ar gali pateikti pavyzdžių, iliustruojančių arba paneigiančių tavo požiūrį?
- Kuo remdamasis tai sakai?
- Kokiais kriterijais remdamasis darai šią išvadą?
- Ar manai, kad šis informacijos šaltinis pakankamai patikimas?
Hipotetiniai klausimai, padedantys išsiaiškinti pasekmes
- Kokios galėtų būti tokio elgesio pasekmės?
- Ar esi pasirengęs šioms pasekmėms?
- Ką darytum, jei… ?
Klauskite papildomų klausimų. Leidinyje „Kalbėkimės“ aprašytose užduotyse pateikta daug atvirųjų klausimų, kurie padės planuoti diskusijos eigą ir turinį, tačiau vien šių klausimų neužtenka. Užduodant vien pagrindinius klausimus diskusija tampa formali ir paviršutiniška. Norint labiau suprasti išsakomas mintis ir padėti dalyviams išdėstyti nuomonę, svarbu visuomet užduoti papildomų klausimų. Papildomi klausimai padeda plėtoti diskusiją.
Kiti klausimai, padedantys valdyti diskusiją:
Įtaigūs klausimai
- Ar nebūtų geriau, jei… ?
- Kaip manai, gal vertėtų… ?
Šio tipo klausimus reikia užduoti atsargiai, nes jie nukreipia „teisingo“ ar pageidaujamo atsakymo link. Tokio tipo klausimus verčiau pateikti, kai norima paskatinti mąstymą, atkreipti dėmesį į klaidingus įsitikinimus ar šiek tiek paprovokuoti dalyvių pasisakymus. Pavyzdžiui: „Kaip manai, gal vertėtų tiesiog leisti draugui spręsti savo problemas pačiam?“, „Kaip manai, gal vertėtų tiesiog kviesti policiją?“
Įtaigūs klausimai
- Taigi, tu sakai, kad… (pvz., tikras draugas turėtų padėti bėdai ištikus, net jei tai būtų neteisėta)?
- Ką kiti apie tai manote?
- Ar kitiems taip pat pikta dėl… ?
Šie klausimai perteikia perfrazuotą mintį atgal pašnekovui ir padeda geriau ją suprasti.
Išlaukite atsakymų. Klausiant sudėtingesnių klausimų, reikalaujančių pamąstyti, reikėtų skirti pakankamai laiko į juos atsakyti. Uždavus klausimą, rekomenduojama mintyse suskaičiuoti iki 10, tik tuomet derėtų klausimą patikslinti ar paraginti dalyvius. Tylos pauzės gali atrodyti nepatogios, tačiau nereikia jų bijoti, o verčiau leisti dalyviams pagalvoti ir išlaukti prasmingų, neskubotų pasisakymų.
Stenkitės įtraukti visus dalyvius. Pasistenkite sudaryti sąlygas kiekvienam pasisakyti ir venkite situacijos, kai diskusijoje dominuoja tik du aktyviausi dalyviai. Siekiant suardyti nuomonių hierarchiją, tokiu atveju galima atlikti„Karštosios kėdės“ pratimą.
Kai dominuoja vienas asmuo. Jeigu dominuoja vienas stiprus dalyvis, gali būti sunku įtraukti visus kitus į diskusiją. Tai ypač pasakytina apie diskusijas jautriais klausimais, kai grupės nariai prisiima skirtingus ir išmoktus, įprastus vaidmenis. Dominuojantį asmenį reikėtų mandagiai sustabdyti, padėkoti už išsakytas mintis ir parodyti, kad jas išgirdote, bet reikėtų leisti pasisakyti ir kitiems.
Kai grupėje yra tylinčių. Tyliuosius lengva pamiršti. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią – užduoti klausimus asmeniškai ar užmegzti akių kontaktą. Kartais diskusijos dalyvis gali nutilti dėl skubotos ar neapgalvotos pastabos arba dėl to, kad kas nors kitas dominuoja diskusijoje. Tuomet daugelis susigėsta ar pasijunta nepasitikintys savimi ir susilaiko nuo savo nuomonės ar vertybių dėstymo.
Tokiu atveju yra svarbu užduoti klausimus, kurie nieko neišskiria, o išreiškia apibendrintą prielaidą apie galimą žmonių elgesį. Jeigu klausimas yra jautrus ir niekas nedrįsta prabilti, galite jį pakreipti kitaip: „Kodėl manote, kad sunku diskutuoti šia tema?“, „Ar gali būti, kad žmonės vengia sunkių sprendimų dėl… ?“
Klausykitės aktyviai. Būkite dėmesingi kalbėtojams – išlaikykite akių kontaktą, stenkitės nepertraukti pasisakymų, padėkokite už pareikštas nuomones ir pateiktus klausimus, stebėkite aplinką: kaip į pasisakymus reaguoja kiti dalyviai, kiek jie dėmesingi ar aktyvūs. Pasitelkite kūno kalbą: atsisukite į kalbančiojo pusę, pritariamai palinksėkite ar kitaip parodykite, kad dėmesingai klausotės. Reaguokite į dalyvių pasisakymus: pasitikslinkite, paklauskite ko nors smulkiau ar perfrazuokite išsakytas mintis, parodykite, kad išgirdote, ką jie sako.
Paskatinkite dalyvių įsitraukimą į diskusiją. Suteikite teigiamą grįžtamąjį ryšį dalyviams, įsitraukiantiems į diskusiją: nusišypsokite, padėkokite už išsakytą mintį, perfrazuokite dalyvio pasisakymą ar kitaip parodykite, kad vertinate aktyvų dalyvavimą. Tai padeda kurti draugišką aplinką ir skatina dalyvius aktyviau įsitraukti į diskusiją.
Klausimų eiliškumas priklauso nuo jūsų. Užduoties apraše nurodytas klausimų eiliškumas nebūtinai turi atitikti jūsų vedamos diskusijos eigą. Klausimai gali būti pateikti tokia tvarka, kokią manote esant tinkama jaunuolių grupei, taip pat klausimų eiga priklauso ir nuo diskusijos dalyvių įsitraukimo, natūralių diskusijos krypties pokyčių.
Susilaikykite nuo asmeninių vertinimų. Vadovo asmeninės pozicijos įtaka diskusijoje turėtų būti minimali, norint paskatinti jaunuolius reikšti nuomonę. Klausydami pasistenkite susilaikyti nuo noro asmeniškai vertinti, kritikuoti ar net pritarti pasisakantiems. Šios reakcijos gali daryti įtaką diskusijos eigai ir paskatinti„tinkamus“, socialiai pageidaujamus pasisakymus, siekiant įtikti vadovui ar atitikti lūkesčius, grupės ar socialines normas. Pagrindinis diskusijos vadovo (moderatoriaus) tikslas – pasistengti kuo geriau suprasti, ką iš tiesų mano ir kaip jaučiasi diskusijos dalyviai, kad paskatintų juos mąstyti savarankiškai, taip pat keisti klaidingus įsitikimus. Norėdamas tai pasiekti, moderatorius daugeliu atvejų diskusijoje turi išlikti neutralus ir savo nuomonę pasilaikyti sau.
Reikėtų pažymėti, kad vadovo asmeninė nuomonė, emocijos ir elgesys yra svarbūs bendraujant su jaunais žmonėmis. Vadovas gali (ir kartais turi) asmeniškai pasidalyti savo nuostatomis, tačiau geriau, kad jis savo nuomonę išsakytų vėliau, tuomet, kai jau bus pakalbėję dauguma dalyvių ar kai pajus, kad svarbu šitaip paskatinti diskusiją.
Svarbu. Diskusijos moderatoriui (vadovui) būtina asmeniškai reaguoti ir išsakyti tvirtą poziciją šiais atvejais:
- kai pažeidžiamos diskusijos taisyklės;
- kai dalyviai reiškia nepagarbą, įžeidžia vieni kitus ar patį vadovą;kai
- dalyviai nereaguoja į pastabas.
Dėmesio! Provokacija. Gali būti, kad užduodami nepatogius klausimus užsiėmimo dalyviams tokių pačių klausimų apie turimą patirtį sulauksite ir jūs pats. Tokie klausimai dažnai pateikiami jaunuolių (daugiausia paauglių) siekiant išbandyti santykio ribas, mesti iššūkį vadovui ar provokuoti. Sulaukę nepatogaus ar asmeniško klausimo žmonės neretai jaučiasi puolami, pažeidžiami, nesaugūs, todėl susierzina, stengiasi dėmesį perkelti į klausimą uždavusįjį ir vengti atsakymo. Sulaukus nepatogaus ar asmeniško klausimo reikėtų stengtis išlaikyti ramybę, pasitikslinti, ko klausiama, ir akcentuoti, kad visi klausimai yra svarbūs tol, kol jie yra susiję su nagrinėjama tema. Įvertinkite, kiek grupei būtų svarbus jūsų asmeninis atsakymas. Nuoširdžiai atsakydami į klausimą patvirtinsite dalyviams, kad esate pasirengęs atviram bendravimui, kontroliuojate situaciją ir nepasiduodate provokacijai.
Tai gali stiprinti dalyvių pasitikėjimą jumis ir bendravimą grupėje apskritai. Galbūt jūsų nuoširdus pasidalijimas asmenine patirtimi suteiks daugiau saugumo kitiems dalyviams ir paskatins juos atvirai papasakoti, kokia jų patirtis. Taip pat svarbu atsiminti, kad visi diskusijos dalyviai (taip pat ir jūs) privalo turėti teisę į asmeninę erdvę ir gali nepasisakyti. Kiek ir ko pasakoti dalyviams apie save – visuomet sprendžiate tik jūs.
Kontroliuokite laiką. Net skiriant užtektinai laiko diskusijai, svarbu jį tinkamai suvaldyti. Diskusijos dalyviai dažnai linkę nukrypti nuo nagrinėjamos temos, taip pat daug laiko gali atimti aktyvūs pavienių dalyvių pasisakymai. Šiuos dalykus privalo valdyti diskusijos moderatorius. Diskusija turi prasidėti ir baigtis iš anksto nustatytu laiku. Jei diskutuojant kyla papildomų klausimų ar yra dalyvių, kurie norėtų tęsti pokalbius, – puiku, tačiau pašnekesius geriau pratęsti vėliau, skirti tam papildomo laiko ne diskusijos metu.
Siekdamas kontroliuoti laiką, moderatorius gali:
- Nutraukti ilgiausiai kalbančių dalyvių pasisakymus. Apeliuojant į ribotą laiką, galima paprašyti kalbėtojų išreikšti savo mintį vienu sakiniu ar kitaip trumpai apibendrinti. Galima taip pat perfrazuoti dalyvio mintį:„Ar teisingai suprantu, kad tu manai… ? Supratau, ką apie tai manote kiti?“
- Grąžinti grupę prie pagrindinių diskusijos klausimų: „Grįžkime prie klausimo, kurį girdėjome anksčiau… Ką mano kiti?“
- Priminti, kad diskusijos laikas artėja į pabaigą:„Turime 10 minučių, ar dar kas norėtų pasisakyti?“
Totemas. Jei diskusijos įkarštyje dalyviams darosi sunku kalbėti po vieną, rekomenduojame pasitelkti „totemą“ (bet kokį įrankį, pvz., kamuoliuką, kepurę ar puodelį). Jį laikantis diskusijos dalyvis įgauna teisę kalbėti. Kalba tik tuo metu turintis„totemą“ asmuo, o visi kiti, norintys kalbėti, privalo sulaukti, kol„totemas“ paklius į jų rankas.
Diskusijos pabaigoje:
Apibendrinkite. Geras būdas baigti kiekvieną pratimą ar temą – apibendrinti diskusiją, paminėti svarbiausius išdėstytus argumentus, nuomones, kilusius sunkumus (prisiminti aklavietes, kliūtis) ir kitus svarbiausius diskusijos aspektus.
Aptarkite. Apibendrinę svarbiausius diskusijos aspektus, pereikite prie jos aptarimo, re eksijos klausimų:
- Kuo ši diskusija buvo naudinga?
- Kokias bendras pozicijas ar vertybes atradome? Kur nuomonės išsiskyrė?
- Ar mes ko nors vienas iš kito išmokome?
- Ar kas nors pakeitė savo poziciją diskusijos metu?
- Kaip tolesnius mūsų veiksmus turėtų paveikti diskusijoje išsakytos įžvalgos?